Sriubų gamyba

Šį kartą „Gamink sveikiau!” projekto mokymuose gaminome sriubas.

Kaip minima enciklopedijose, maisto gamyba verdant paplito tik išradus vandeniui nelaidžius indus maždaug prieš 5000 metų. Iki XVII amžiaus buvo valgomos tirštos sriubos, tepamos ant duonos, vėliau, maždaug tuo metu, kai išrastas šaukštas, pradėjo populiarėti ir skystesnės sriubos. Dabartinis sriubos supratimas susiformavo XVIII amžiuje.

Lietuvoje sriuba buvo ir vienas pusryčių ar vakarienės patiekalų. Dzūkijoje, Pietų Žemaitijoje ir Užnemunėje pusryčių sriuba buvo laikoma ir pietums (dažniausiai virta mėsiška raugintų kopūstų arba burokų sriuba). 

Kadangi mūsų įgyvendinamas projektas orientuotas į sveikesnius patiekalus, šių mokymų metu daugiausiai gaminamų sriubų buvo iš daržovių. Paminėjus terminus daržovės ir sriuba, pirma mintis – nieko įdomaus! Ir tai tikrai ne tiesa. 

Ar žinojote, kad daržovių sriubų istorija siekia net graikų ir romėnų laikus. Tuo metu dažnai buvo derinamos įvairios žolelės ir daržovės su vandeniu, siekiant sukurti maitinantį sultinį. Šis patiekalas ilgainiui išsivystė į visame pasaulyje mėgstamą kulinarinę tradiciją.

Nors gaminti sriubą atrodo pakankamai paprasta ir visoms namuose gaminančioms šeimininkėms įprasta, bet mokymuose šį kartą visus nustebino azijietiškų skonių sriubos. Tikimės, kad pažintis su mums neįprastais produktais ir netikėtais jų deriniais namuose taps motyvacija kurti ir atrasti dar daugiau naujų sriubų receptūrų. 

Mokymų organizatoriai
UAB Visota